Naujienos

Vilniuje, gegužės 16 d., įvyko konferencija „Inovacijos ir verslas – profesiniame mokyme! Pameistrystės kelias“. Joje ieškota sprendimų, kaip bendradarbiaujant švietimo ir ūkio sektoriams parengti kvalifikuotus darbuotojus, pasirengusius dirbti nuolatinės pažangos sąlygomis visose šaliai svarbiose srityse, ypač pramonėje. Konferencijoje dalyvavusių verslo atstovų požiūriu, vystant kompetencijų centrus ir profesinį mokymą, mokyklų lygmenyje būtų galima priimti daugiau sprendimų, tokių kaip profesinių standartų, modulinių profesinio mokymo programų sudarymas. Susitvarkius su programomis ir mokymo medžiaga bei turiniu, kooperuodamasis su kompetencijų centrais, verslas galėtų dalyvauti profesijos mokytojų rengime. Taip būtų pasiekta aukštesnė kokybė rengiant specialistus, kurių šiandien reikia. Kartu su kompetencijų centrais verslas galėtų veikti ir profesinio orientavimo srityje, suprantama kalba ir patraukliai pristatyti jaunimui, kokios profesijos šiandien aktualios inžinerinėje pramonėje.

Pasak Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktoriaus Gintaro Vildos, Lietuvoje matomas ryškus nesuderinamumas tarp įmonių poreikių ir profesinio mokymo įstaigų prisideda prie dviejų svarbių valstybės problemų: sunkina investicijų pritraukimą į šalį ir stabdo eksporto augimą, o specializuotų šakinių kompetencijų centrų ir profesinių mokyklų tinklų sukūrimas leistų sumažinti šį atotrūkį. „Šiandien šalies pramonės sektoriuje dirba 212 tūkst. žmonių, o mūsų pagrindinės profesinio mokymo įstaigos ruošia tik kiek daugiau nei 3 tūkst. specialistų per metus, nors poreikis yra žymiai didesnis. Šie skaičiai yra tikroji realybė, kuri visu stiprumu smogs mūsų įmonių konkurencingumui per artimiausius 3–7 metus, jei nebus imtasi priemonių šiam atotrūkiui mažinti“, – pabrėžė G. Vilda.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktoriaus Mindaugo Černiaus teigimu, tik dirbdamos kartu įmonės ir mokymo įstaigos gali pameistrystę padaryti kuo naudingesne. „Pameistrystė turi atitikti bendrus darbuotojo ir darbdavio lūkesčius, o tam, kad jie būtų įgyvendinti, reikia ne tik tinkamai organizuoti pameistrystės procesą, bet ir veiksmingesnio teisinio reguliavimo“, –  teigė mokymo centro vadovas.
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus pavaduotoja dr.Jolanta Navickaitė pabrėžė atskiriems ūkio sektoriams rengiamus profesinius standartus, kurie turėtų tapti praktiniu įrankiu, padedančiu verslui išsakyti, kokias kompetencijas turinčių specialistų jam reikia, o švietimo sistemai laiku į šiuos poreikius reaguoti.

Konferencijos dalyviai sutarė, kad kryptingai vystant profesinio švietimo mokyklų tinklą, diegiant pameistrystės mokymo formą, bendradarbiaujant verslo ir švietimo darbuotojams, bus galima sukurti didesnę pridėtinę vertę pramonės sektoriaus įmonėms bei valstybei ir padidinti Lietuvos verslo ir profesinio mokymo įstaigų konkurencingumą. Be to, kryptingai padedant jaunimui integruotis į milžinišką darbo vietų potencialą turintį pramonės sektorių, atsiras galimybių susikurti geresnį gyvenimą sau, šeimoms ir visuomenei.

Renginio dalyvius pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pranešimus skaitė konferenciją inicijavusių institucijų atstovai iš Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA, Lietuvos statybininkų asociacijos, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro, taip pat pranešėjai iš bendrovių „Conresta“, „Inspecta“, Darbo rinkos tyrimų instituto ir Ūkio ministerijos.

Konferencijos metu vyko kontaktų mugė, kurioje profesinio mokymo įstaigos ir verslo įmonės aptarė bendradarbiavimo galimybes.

Konferencija finansuota iš projekto „Pameistrystės vystymas: įmonių meistrių(-ų) mokymas ir pameistrystės populiarinimas“, Nr. 2015-1-LT01-KA202-013415 lėšų.

Pranešėjų pristatymai:
1.    Darbdavių lūkesčiai kompetencijos centrams vystant pameistrystę Lietuvoje. Gintaras Vilda, LINPRA
2.    Pameistrystės patirtis Lietuvoje. Profesinio mokymo požiūris. Mindaugas Černius, VJDRMC
3.    Darbuotojų saugos ir sveikatos žinių pripažinimas profesiniame mokyme. Laimutė Ditauskienė, „Inspecta"
4.    Profesinio rengimo tobulinimas ir pameistrystės galimybės. Prof. Boguslavas Gruževskis, Darbo rinkos tyrimų institutas.
5.    Karjeros planavimas Lietuvoje: spindesys ir skurdas. Dovilė Rimšaitė, LINPRA
6.    Profesiniai standartai švietimo sektoriaus ir verslo dialoge. Dr. Jolanta Navickaitė, KPMPC

Padidinti nuotrauką	Padidinti nuotrauką
Padidinti nuotrauką	Padidinti nuotrauką
Padidinti nuotrauką	Padidinti nuotrauką
Padidinti nuotrauką	Padidinti nuotrauką