Profesijos mokymasis dažniausiai asocijuojasi su keliais tikslais: kvalifikacijos kėlimu ar pažymėjimo gavimu. Tačiau Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro statybos srities mokinys Artūras į Mokymo centrą atėjo turėdamas kitokį tikslą – išmokti ir susiremontuoti nuosavą būstą.
Į Jeruzalės Mokymo centrą Artūras atėjo neturėdamas jokios patirties: „Mokausi pagal apdailininko programą. Prieš pradedant mokytis mano žinios buvo nulinės, neturėjau jokios patirties. Yra toks posakis: „Kaip diena, taip naujiena.“ Būtent tokia mano mokymosi kasdienybė. Kiekvieną dieną sužinau vis kažką naujo. Nebuvo dienos, kad namo grįžčiau nieko nesužinojęs ar neišmokęs. Visos technikos ir metodai buvo nauji. Mokausi apdailininko profesijos tik dėl galimybės susiremontuoti būstą ar padėti artimiesiems. Labai įdomi patirtis, kadangi dirbu visiškai kitoje sferoje. Su statyba neturiu nieko bendro.“
Nusipirkęs būstą ir jame pagyvenęs, Artūras nusprendė remontą pasidaryti savarankiškai: „Įsirenginėjant butą nuo A iki Z kvadratiniam metrui reikia pasiruošti išleisti apie 400 eurų, todėl pagal kvadratūrą gavosi labai didelė suma samdant darbininkus. Ir vis tiek negali būti garantuotas, kad darbininkas darbą atliks kokybiškai. Kai pats darai, tai žinai, ką blogai pasidarai, gali persidaryti ir tai tau nieko nekainuoja. Todėl pasvėrus šiuos dalykus nusprendžiau, kad geriau pats išmoksiu, gausiu reikalingų įgūdžių, kurie neabejotinai pravers ateityje ir remontą gebėsiu pasidaryti pats.“
Taip pat mokinys nepamiršta ir Mokymo centro mokytojų (Kęstučio, Almanto ir Modesto), kurie, kaip sakė Artūras, padėjo stiprius pamatus ir noriai dalinosi žiniomis apie statybos sritį: „Pirmą dieną mokytojus įspėjau, kad visiškai nieko nesuprantu, kad reikės mane mokyti nuo pagrindų. Tad jie ir prisitaikė prie mano tokio lygio. Nuo nulio pradėjo pasakoti tiek teorinę, tiek praktinę dalį. Dėmesio tikrai gaunu labai daug. O ir mokytojų kompetencija bei patirtis, matosi, labai didelė.“
Kol kas būsto remonto Artūras daryti neskuba, jis nori pilnai pabaigti mokytis visą apdailininko programą: „Nusprendžiau neskubėti. Bet buvau pradėjęs remontuoti rūsį, suremontavau bendrąjį koridorių, savo kaimynams plyteles klojau, dažiau ir pan.“
Artūras liko patenkintas priimtu sprendimu ir galimybe mokytis iš didelę patirtį sukaupusių mokytojų. Tuo tarpu Vilniaus Jeruzalės mokymo centras džiaugiasi mokinių įvairove ir mokytojų gebėjimu lanksčiai prisitaikyti prie individualios situacijos.
