Naujienos

Biomedicinos studijos, darbas ligoninės laboratorijoje, o dabar – mokslai ir bandymas perprasti suvirintojo amatą. Taip gyvenimą iš esmės keičia vilnietis Karolis Briedelis. 

Karolis tapti mediku apsisprendė būdamas devintokas, svajojo tapti gydytoju.

Nors įstoti į universitetą nepavyko, savo siekio būti arčiau medicinos jis nepaleido ir pasirinko biomedicinos mokslus. Studijas jis derino su darbu ne pagal būsimą profesiją – dirbo statybose, o ir baigęs mokslus kelerius metus dirbo kitoje, ne sveikatos, srityje.

Po kelerių metų vilnietis K. Briedelis įsidarbino Santaros klinikose – dirbo laborantu biologijos laboratorijoje.

„Darbas man patiko. Man patiko bendrauti su vaikais, nes dirbau Vaikų ligoninėje“, – pasakojo Karolis.

Deja, pandemijos laikotarpiu, kai medikai stačia galva paniro į COVID-19 reikalus, o tarp jų ir Karolis, pradėjo bręsti nepasitenkinimas, mat tiek kolegos, tiek jis nesulaukė žadėto priedo už darbą sudėtingomis sąlygomis, kilo ginčų su vadovybe. Karolis iš ligoninės išėjo.

Darbo privačiose klinikose jis nerado, juolab kad tokių laboratorijų, kokioje jis dirbo, ne tiek ir daug. Karolis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir pats nurodė, kad jį domintų metalo apdirbimas arba sunkvežimio vairavimas.

Stacevičiaus/LRT nuotr.

Neseniai jis pradėjo mokytis suvirintojo amato profesinio rengimo centre „Techin“, buvusiame Jeruzalės mokymo centre.

„Vis dar esu mokinys, mokytojai sako, kad man gerai sekasi. Tai daugiau įgūdžių lavinimas nei mokslas“, – apibūdino Karolis.

Jo bendramoksliai – įvairaus amžiaus, kai kurie perkopę ir 50 metų, savo grupėje jis – vienas jauniausių.

Kad pasirinko suvirinimą, kaip sako Karolis, stebėtis nereikėtų – jam patinka suktis prie automobilių. Tiesa, taip buvo ne visuomet.

„Kadaise, kai rinkausi mediciną, o mano brolis jau buvo mechanikas, sakiau, kad niekada neremontuosiu automobilių. Bet ilgainiui, studijų pabaigoje, man tai pradėjo patikti“, – pasakojo vyras.

J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Jis tikras – keisti gyvenimą niekuomet ne vėlu, tai galima daryti ir būnant septyniasdešimties.

„Kai baigsiu suvirintojo mokslus, manau, imsiuosi savo verslo. Labiau linkstu prie automobilių restauracijos. Įdomus darbas, rezultatas džiugina“, – atskleidė Karolis.

Šią mintį jis brandina nuo dukters gimimo, jai dabar treji. Tiesa, jis neatmeta ir to, kad ateityje grįš į mediciną, tiesa, tai galėtų nutikti, kai sveikatos sektoriuje įvyks sisteminių pokyčių. Karolis prisipažįsta kadaise galvojęs, kad gal galėtų padirbėti ir užsienyje biomedicinos srityje, tačiau šis planas, gimus dukrai, tapo sunkiai įmanomas.

Jis tikras, kad biomedicina ir suvirinimas galėtų būti ne paskutinės jo įgytos profesijos. Karolis pasvarsto apie galimybę ateityje imtis ir informacinių technologijų. Juolab kad, šypsosi jis, ne vienas draugas yra pakeitęs profesiją, jis vienas savo aplinkoje buvo toks pastovus.

Po studijų renkasi profesinį mokymą

K. Briedelis – toli gražu ne retas pavyzdys. Vis daugėja žmonių, po aukštojo mokslo besirenkančių profesinę mokyklą.

Kaip rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) statistika, praėjusiais metais apie 14 proc. įstojusiųjų į profesines mokyklas buvo tie, kurie anksčiau yra baigę universitetą ar kolegiją. Šiemetiniai duomenys dar nėra galutiniai, bet jau aišku, kad procentinė dalis bus didesnė.

„Tendencijos yra tokios, kad skaičius žmonių, kurie turi aukštąjį išsilavinimą ir eina mokytis į profesines mokyklas, auga“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Ji sakė žinanti atvejų, kai, tarkime, mediciną baigę žmonės eina mokytis pagal paramediko programą.

„Bet didesnė dalis būna tų, kurie yra pabaigę visai kitokio profilio studijų programas. Sakykime, baigusieji socialinius mokslus profesinėje mokykloje pasirenka mokytis technologijų. Gal galima tai sieti su tuo, kad į socialinių mokslų studijų programas lengviau įstoti, galbūt lengviau baigti, bet darbo rinka galbūt turi mažiau ką pasiūlyti, tad žmonės nusprendžia įgyti konkrečią specialybę. Esame turėję ir baigusiųjų teisę, kurie į profesinį mokymą ateina mokytis floristikos, galbūt tai hobis, noras pradėti savo verslą“, – kalbėjo A. Kudarauskienė.