Miestų gatvėse galima pastebėti, kad kai kurie vairuotojai, prieš važiuodami atbuline eiga, įjungia avarinės šviesos signalizaciją. Kelių eismo taisyklių (KET) ir saugaus eismo mokytojas Rolandas Balkė įspėja, kad to daryti nereikia.
KET nurodoma, kad įspėjamųjų signalų grupei priskiriami šie: rodomi posūkių, stabdžių šviesos signalais arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos; įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas.
„Šiuos signalus reikia naudoti pagal paskirtį. Važiuojant atbuline eiga įjungti avarinės šviesos signalizacijos nereikia, nes apie atbulinę eigą mus informuoja atbulinės eigos žibintas. Deja, visi ignoruoja posūkio į kairę ar dešinę signalą. Be to, įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuoj pat po jo, signalą rodant taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Važiuojant atbulomis kai kuriems vairuotojams sunku nuspręsti į kurią pusę rodyti posūkį, bet jis turi išlikti toks pat, kaip ir važiuojant į priekį“, – aiškina VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro mokytojas R. Balkė.
Todėl ir patyrusiems, ir pradedantiesiems vairuotojams primenama, kada vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – tą reikia daryti ranka: prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas. Laikant praktikos egzaminą VĮ „Regitra“, to irgi nereikėtų užmiršti, nes KET neišskiria judėjimo krypties kada rodyti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalą, važiuojant į priekį ar atgal.
Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, be to, matomumą riboja automobilio konstrukcijos, todėl patariama vengti važiuoti atbulomis.
Automobilių stovėjimo aikštelėse to dažnai nepavyksta išvengti, todėl siūlome atvykus automobilį iš karto pasistatyti atbulą, kai esame apžvelgę laisvą automobilio statymui skirtą vietą ir kelionę pradėti visada pajudant į priekį. Tai būtina norint išvengti nelaimingų eismo įvykių, nes įsėdus į automobilį iš karto nepradedame važiuoti, užvedame variklį, įsijungiame radiją ar užsisegame saugos diržus (gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse) ar atliekame kitą veiksmą, kurio metu mūsų dėmesys nukrypsta nuo galinio vaizdo automobilio veidrodžių. Pradėję važiuoti mes jau nežinome, ar nėra kliūties už mūsų automobilio galo, o juk tai gali būti ir žaidžiantis vaikas daugiabučio kiemo aikštelėje. Jeigu galime naudotis tik išoriniais galinio vaizdo veidrodžiais, prieš važiuojant atbulomis reikėtų šiek tiek pavažiuoti į priekį pilnai susukus vairą į dešinę arba kairę ir taip pamatyti, ar nėra kliūties už mūsų automobilio“, – teigia saugaus eismo mokytojas R. Balkė.
Jis primena, kad avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta tokiais atvejais: priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama; įvykus eismo įvykiui; tikrinančiam pareigūnui sustabdžius; sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa; kai ji velkama; kai vairuotojas akinamas; kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų; vaikų įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) transporto priemonę (-ės) su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais metu. Jeigu trumpam sustojame ne dėl priverstinio sustojimo, o tiesiog pasikalbėti telefonu ten, kur sustoti (stovėti) nedraudžia kelio ženklai, avarinė šviesos signalizacijos jungti nereikia.
Šaltinis: www.delfi.lt
