Naujienos

2014 m. rugsėjo 17 d. VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre (VJDRMC) įvyko apskritojo stalo diskusija „Mokymas pameistrystės forma“,  kurioje dalyvavo gamybos ir verslo įmonių atstovai iš UAB „Vilpros pramonė“, UAB „Leovira“, UAB „Metec“, UAB Krautoma“  bei UAB „Kinze Europe“, taip pat projekto  „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-027) partnerių atstovai.

VJDRMC direktorius Mindaugas Černius diskusiją pradėjo pameistrystės idėjos pristatymu bei pasidalino įgyvendinamo projekto patirtimi.  M. Černius akcentavo, kad pameistrystė yra dirbančiųjų mokymas pagrinde vyksta jų darbo vietoje, kuomet mokymo procese kartu dalyvauja įmonė ir mokymo įstaiga.

Diskusijos dalyviams kilo klausimų dėl teisinio mokymo įteisinimo. UAB „Krautoma“ atstovai  direktorius Sigitas Žilius bei transporto direktorius Mindaugas Makutėnas pabrėžė, kad būtina pasirūpinti tinkamu teisiniu pameistrio(ės) įteisinimu įmonėje. UAB „Krautoma“ atstovai pasidalino patirtimi, kuomet nauji darbuotojai, su kuriais buvo sudaryta darbo sutartis bei pradėti mokymai, atsisakė toliau tęsti darbą, tad įmonė patyrė nuostolius susijusius ir su mokymo įsipareigojimų, ir su darbo sutarties nutraukimu.  Toks įdarbinimas įmonei yra nuostolingas ir finansiškai ir morališkai. Kaip vieną iš sprendimo būdų šiai problemai diskusijos dalyviai siūlė ypač atsakingai organizuoti asmenų atrankos procesą, kuo tiksliau nustatyti asmenų motyvaciją ir tinkamumą profesijai. VJDRMC direktorius patikino, kad įstaigoje jau dabar yra vykdoma atsakinga ir daugiapakopė būsimų darbuotojų atranka. Diskusijai išsibėgėjus buvo rastas efektyviausias, dalyvių nuomone,  sprendimas siekiant išvengti tokių nuostolių būtų asmens įdarbinimo įmonėje atidėjimas. Tokiu atveju asmuo kurį laiką būtų mokomas tik pagal trišalę pameistrystės mokymo sutartį, nesudarant su asmeniu darbo sutarties. Mokymas iš pradžių vyktų profesinėje mokykloje, kur asmuo susipažintų su teorija ir išmoktų pradinių darbo įgūdžių, o įmonėje asmuo apsilankytų tik trumpai, kad galėtų susipažinti su darbo aplinka bei išbandyti nesudėtingas užduotis. Sudaryti darbo sutartį su įmone asmeniui butų siūloma tik po šių pradinių mokymų bei įsitikinus, kad asmens motyvacija pabandžius dirbti realioje darbo aplinkoje nepasikeitė. Toks mokymo procesas taip pat sumažintų brangių medžiagų ar technikos sugadinimo galimybę darbo metu, nes asmuo jau būtų susipažinęs su reikalavimais.

Diskusijos dalyviai aptarė, kokius įsipareigojimus turėtų kiekviena pameistrystės procese dalyvaujanti šalis. M. Černius pabrėžė, kad iš įmonės tikimasi, jog ji aktyviai dalyvaus atrenkant asmenį, suteikiant informaciją, formuojant mokymo planą, parenkant meistrus(es) darbo vietoje, bei testuojant pameistrį(ę). Pameistrys(ės) gali būti įpareigotas atidirbti tam tikrą laikotarpį įmonėje, kad atsipirktų jo(s) mokymo kaštai. Profesinė mokykla įsipareigoja organizuoti, stebėti bei vertinti mokymą.

Kitas diskusijos dalyviams rūpimas klausimas buvo  susijęs su darbo pramonės įmonėse (ypač gamyklose) prestižo kėlimu. Buvo siūloma organizuoti ekskursijas į gamyklas mokiniams, pasakoti apie profesijas, uždarbio ir karjeros galimybes, kitais būdais šviesti visuomenę ir ypač šeimas apie darbininkiškų profesijų perspektyvas ir taip kelti jų prestižą.

Projektas „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“, Nr. VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-027“, finansuojamas Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.