Naujienos

Kiekvieną kartą keliaudami į užmiestį ar grįždami atgal į miestą savaitgaliais ir švenčių dienomis susiduriame su automobilių kolonomis keliuose. Kaip tuomet reikėtų elgtis kelyje? Ar naudinga laikytis kolonos disciplinos?

„Drausmė kelyje – privalomas ir būtinas nustatytos tvarkos laikymasis, kad užtikrintumėme savo ir kitų saugumą. Skaudžiausi kelių eismo įvykiai įvyksta susidūrus su priešpriešais važiuojančiu automobiliu, todėl lenkimas yra pavojingas, ypač kai eismas yra intensyvus ir bandome aplenkti automobilių koloną. Privažiavus koloną, mes turime važiuoti kartu su ja. Taip važiuosime saugiai ir taupiai“, – sako Kelių eismo taisyklių, saugaus eismo mokytojas, instruktorius, VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro mokytojas Rolandas Balkė.

Jis pateikia tokį pavyzdį: tarkime, važiuojame į Molėtus arba iš jų vedančiu keliu į Vilnių. Užmiestyje lengvųjų automobilių greitis yra ribojamas iki 90 km/val., ir mes beveik nebaudžiami galime šį greitį didinti iki 100km/val., todėl tikrai kelyje prisivysime automobilių koloną, kuri juda 90 km/val. greičiu arba šiek tiek ir lėčiau.
„Tokios kolonos lenkimas yra neracionalus. Pradėję lenkti kolonoje važiuojančias transporto priemones, mes būsime priversti grįžti į savo eismo juostą dėl iš priekio atvažiuojančių pavienių automobilių, todėl savo greitį turėsime sumažinti iki kolonos greičio. Čia suveikia grandininė reakcija: jei prieš jus įlindęs automobilis stabdo, stabdote ir jūs, taip visos kolonos greitis dėl ją lenkiančių kelių automobilių nukrenta iki 70 km/val. Tokią koloną aplenkus, jos greitis vėl atsistato į įprastą 90 km/val., o mes toliau vejamės kitas kolonas važiuodami 100 km/val.“, – teigia R. Balkė.

Žvelgiant iš ekonominės pusės, važiuodami daugiau kaip 90 km/val. mes didiname degalų sąnaudas, ypač staigiai greitėdami, kai norime aplenkti kitą automobilį. Vėliau stabdome įlindę į koloną norėdami praleisti priešpriešais atvažiuojančius automobilius, tada dyla mūsų stabdžių kaladėlės ir stabdžių diskai.
„Saugumo prasme, labai padidiname eismo įvykio tikimybę, esame įsitempę, nes reikia įvertinti visą situaciją ir priimti sprendimą lenkti. Vairuotojai, tvarkingai važiuojantys kolonoje yra trikdomi, kai jiems prieš nosį užlendame ir stabdome. Priešpriešais atvažiuojantys vairuotojai irgi neretai turi keisti važiavimo greitį ar kryptį norėdami išvengti susidūrimo su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Įvažiuojant į Vilniaus miestą, mus pasitinka šviesoforais reguliuojamos sankryžos, kuriose susitinka visi vairuotojai – tie, kurie lenkė kolonas bei sustojo prie raudono šviesoforo signalo sankryžose ir važiuojantys kolonoje, kurie įvažiavo į miestą per žalią šviesoforo signalą. Patekimo į miestą rezultatas yra panašus arba skiriasi 5 minutėmis, bet kelyje yra sukeliamas chaosas, išprovokuojantis įvairias vairuotojų reakcijas ir emocijas, kurios dažniausiai būna neigiamos“, – pabrėžia saugaus eismo instruktorius.

Automobilius rekomenduojama lenkti gero matomumo vietose, kur galėsime saugiai grįžti į savo eismo juostą. Greičių skirtumas tarp lenkiamo ir lenkiančio automobilių ne gyvenvietėje turėtų būti kuo didesnis (15-25 km/val.), taip priešpriešiniame eisme išbūsime minimaliai trumpą laiką. Daugelyje Europos šalių galioja nerašyta taisyklė didinanti saugumą kelyje lenkimo metu, tai yra kai lenkiamas automobilis kerta kelkraščio ženklinimo liniją iš dešinės ir įvažiuoja į asfaltuotą kelkraščio dalį, tą patį daro ir iš priekio atvažiuojantis automobilis, todėl lenkiantis automobilio vairuotojas gali saugiai atlikti lenkimą, nes kelyje kiekviena kryptimi turinčiam tik po vieną eismo juostą, kelias pačių vairuotojų yra padalinamas į tris.
VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro mokytojas R. Balkė atkreipia dėmesį, kad atėjus rudeniui, kelio sąlygos yra sudėtingos: anksti temsta, šlapia kelio danga „sugeria“ automobilių žibintų šviesas, nuo vasaros užsitęsę kelių remonto darbai. Per visų šventųjų dieną, Vėlines ir kitas šventes eismas suintensyvėja, todėl savo maršrutus reikia planuoti ir išvykti iš namų anksčiau, kad nereikėtų skubėti.